Ranka yra sudėtingiausia viršutinės galūnės dalis savo struktūroje. Jį sudaro daugybė kaulų, glaudžiai sugrupuotų. Kaulai jungiasi per 30 skirtingų sąnarių – tarpfalanginių, metakarpofalanginių, riešo ir riešo riešo.
Remiantis statistika, rankos traumuojamos daug dažniau nei bet kuri kita kūno dalis. Įvairūs sužalojimai, remiantis įvairiais šaltiniais, sudaro nuo 30 iki 50% visų raumenų ir kaulų sistemos traumų skaičiaus ir nėra linkę mažėti.
Todėl iš visų rankų pirštų skausmo priežasčių pagrindinė yra trauma. Antroje vietoje pagal paplitimą yra jungiamojo audinio ligos – reumatoidinis artritas, sisteminė sklerodermija ir raudonoji vilkligė, žvynelinė. Daug rečiau skausmas pirštų sąnariuose atsiranda dėl medžiagų apykaitos procesų pažeidimo sergant podagra, osteoartritu.
Simptomai
Netrauminių sužalojimų požymiai, galintys rodyti sąnario patologiją, yra šie:
- skausmo sindromas, kuris yra nuolatinis arba banguotas;
- skausmas spaudžiant ir lenkiant pirštus;
- odos patinimas ir paraudimas virš sąnarių;
- standumas, sustingimas judesių metu;
- smulkiosios motorikos pablogėjimas;
- girgždėjimas, traškėjimas ir traškėjimas piršto lenkimo metu;
- poodinių mazgelių susidarymas, neskausmingas liesti;
- odos sustorėjimas ties raukšlėmis;
- jungčių konfigūracijos pasikeitimas;
- kūno temperatūros padidėjimas.
Reumatoidinis artritas
Reumatoidinės kilmės artritas dažniausiai pažeidžia pirštus, o kartu ir dešinę bei kairę ranką. Šiai sisteminei ligai būdingas imuninės sistemos sutrikimas, kai T-limfocitai pradeda atakuoti savo ląsteles. Sąnario kapsulę iš vidaus išklojančios sinovinės membranos ląstelės aktyviai gamina reumatoidinius faktorius: patologiniai antikūnai yra apsauginės baltymų molekulės.
Tada reumatoidiniai faktoriai patenka į kraują ir prisijungia prie normalių antikūnų. Dėl to susidaro imuniniai kompleksai, kurie nusėda ant kraujagyslių ir audinių. Juos pasisavina imuninės sistemos ląstelės – neutrofilai ir fagocitai, išskirdami medžiagas, kurios pažeidžia aplinkines struktūras.
Yra žinoma, kad taip išsivysto uždegimas sergant reumatoidiniu artritu. Tačiau mokslininkams nepavyko nustatyti šio proceso priežasties. Naujausių šios srities tyrimų duomenimis, jungiamojo audinio pažeidimo kaltininkai yra citokinai – signalizuojančios imuninės ląstelės. Japonijos ekspertai priėjo prie išvados, kad šio tipo ląstelių tyrimas padės rasti veiksmingą gydymo metodą.
Sergant reumatoidiniu artritu, gali skaudėti bet kurį pirštą – rodomąjį, vidurinį, bevardį ar mažąjį, tačiau pažeidimas visada bus dvišalis. Jei suserga vienas ar keli kairės rankos pirštai, tuos pačius dešinės rankos pirštus pradeda skaudėti beveik iš karto.
Sąnarių srities pirštakauliai paburksta ir parausta, dėl skysčių kaupimosi gerai nesilanksto, ypač ryte. Rytinis sustingimas gali trukti iki 1 valandos. Laikui bėgant, progresuojant artritui, lygus kremzlės audinys pakeičiamas pluoštine struktūra, dėl kurios sutrinka laisvas kaulų judėjimas sąnaryje.
Palaipsniui deformuojasi sąnariai, pasikeitus sąnarinių elementų padėčiai, skausmas stiprėja. Ilgai ligos eigai šalia plaštakos sąnarių atsiranda nedideli neskausmingi dariniai – reumatoidiniai mazgeliai.
Psoriazinis artritas
Šios ligos simptomai gali būti panašūs į reumatoidinį artritą ir atsirasti dermatologinės patologijos – psoriazės – fone. Daugeliu atvejų pirmiausia atsiranda odos bėrimai, o po kurio laiko pradeda skaudėti pirštų sąnarius.
Galimi ir odos bei sąnarių pažeidimai vienu metu, 20 iš šimto pacientų sąnarius pradeda skaudėti anksčiau. Kodėl atsiranda psoriazė, nežinoma. Manoma, kad tai gali išprovokuoti genetinis polinkis, imuninės sistemos sutrikimas ir infekcijos. Vidutinis pacientų amžius yra 40 metų.
Psoriazinis artritas, kaip ir reumatoidinis artritas, gali prasidėti bendru silpnumu ir negalavimu arba netikėtai pasireikšti aštriais skausmo pojūčiais. Gali būti pažeisti ne tik pirštai, bet ir smulkūs pėdų, kelių, pečių sąnariai. Dalyvavimas patologiniame procese gali būti ir vienpusis, ir simetriškas.
Skausmo sindromas ryškiausias naktį ir ramybėje. Ryte būna sustingimas, dieną ir judesiais skausmas atslūgsta. Dažniausiai pažeidimas yra vienoje pusėje – kairėje arba dešinėje, ir, kaip taisyklė, skauda ne vieną, o 2-4 sąnarius (oligoartritas).
Po ilgo poilsio pirštai labai ištinsta ir tampa kaip dešrelės, užsidega lenkiamųjų raumenų sausgyslės, oda virš sąnarių įgauna purpurinį melsvą atspalvį. Šie simptomai rodo psoriazės ir psoriazinio artrito buvimą:
- raudonos arba rausvos pleiskanojančios dėmės ant galvos, alkūnių, kelių ir šlaunų – jos gali būti pavienės arba apimti didelį odos plotą;
- būdingos duobutės ant rankų odos, panašios į raupus, pigmentacija ant rankų ar kojų pirštų;
- psoriazinės plokštelės yra hipereminės, edemiškos ir gali niežėti;
- sąnarių skausmas yra nuolatinis ir nepraeina per dieną;
- smarkiai sumažėja rankos mobilumas ir funkcionalumas.
Artropatinė psoriazės forma yra viena iš sunkiausių. Paprastai sąnarių deformacija nepastebima, tačiau jei taip atsitinka, neatmetama kaulų sąnarinių paviršių susiliejimas (ankilozė).
Šios ligos pavojus yra tas, kad dideli sąnariai ir stuburas palaipsniui įtraukiami į patologinį procesą. Vystosi kaulų osteoporozė, ardomi sąnariai, todėl psoriazinis artritas dažnai sukelia negalią.
Osteoartritas
Sergant artroze, sutrinka kremzlinio audinio, dengiančio kaulų sąnarinius paviršius, formavimosi procesas. Tai palengvina tiek išoriniai, tiek vidiniai veiksniai – traumos, didelis fizinis aktyvumas, paveldimas polinkis ir medžiagų apykaitos sutrikimai.
Priklausomai nuo priežasties, artrozė gali būti pirminė ir antrinė, išsivystanti endokrininės ar medžiagų apykaitos ligos fone. Dažniausiai artrozė pažeidžia stambiuosius apatinių galūnių – kelių, klubų ir čiurnos – sąnarius, nes jiems tenka pagrindinis krūvis vaikštant ir stovint. Viršutinės galūnės pažeidžiamos daug rečiau.
Kai dėl ilgo fizinio krūvio skauda pirštus, o pailsėjus skausmas išnyksta, neatmetama artrozės išsivystymas.
Laikui bėgant atsiranda kitų simptomų:
- padidėjęs skausmas suspaudžiant kumštį ar įtempiant pirštus;
- sergančio sąnario dydžio padidėjimas;
- sustingimas ryte, reikalaujantis „vystyti" pirštus 10–15 minučių ar ilgiau;
- būdingas traškėjimas lenkiant pirštus.
Osteoartritas vystosi lėtai ir gali nekelti didelio rūpesčio kelerius metus ar net dešimtmečius. Tačiau kai kuriais atvejais simptomai greitai padaugėja ir būklė smarkiai pablogėja. Jei iš pradžių skausmas atsiranda tik fizinio krūvio metu, tai vėliau jis nepraeina ir pailsėjus.
Dėl sąnarius formuojančių kaulų kraštinių ataugų atsiranda būdingų kankorėžinių darinių. Arčiau delno, proksimaliniuose pirštakaulių sąnariuose, susidaro Bouchard mazgeliai. Šalia distalinių tarpfalanginių sąnarių, esančių šalia nagų, yra Heberdeno mazgeliai.
Stenozuojantis ligamentitas
Stenozuojantis ligamentitas pažeidžia plaštakos raiščių-sausgyslių aparatą ir pasireiškia vieno iš pirštų blokavimu lenkimo arba tiesimo padėtyje. Patologinis procesas atsiranda dėl perkrovos ar per didelio spaudimo raiščių srityje, todėl susergama tarp fizinį darbą dirbančių žmonių – statybininkų, suvirintojų, siuvėjų ir virtuvės darbuotojų. Vaikams stenozuojantis ligamentitas yra labai retas ir pažeidžia tik nykštį.
Pagrindinis ligos simptomas yra piršto „šokimas" pratęsimo metu, lydimas spragtelėjimo. Ateityje „spragtelėjimas" išnyksta, o pirštas lieka nejudantis, virsdamas lenkimu arba tiesiamojo raumens kontraktūra.
Ankstyvosiose stadijose jaučiamas skausmas spaudžiant delną prie piršto pagrindo ir sunkumai lenkiant / ištiesiant, ypač ryškus ryte. Esant ilgam ligamentito eigai, pirštą galima pajudinti tik kitos rankos pagalba, o „užlaužus" atsiranda skausmas, kuris plinta ne tik į delną, bet ir į dilbį.
Į kurį gydytoją kreiptis
Dėl pirštų skausmo pirmiausia galite kreiptis į terapeutą, kuris prireikus nukreips jus į siaurą specialistą - traumatologą, reumatologą, hematologą, neurologą ar chirurgą. Diagnozei nustatyti naudojami klinikiniai, spinduliniai ir laboratoriniai tyrimo metodai.
Skausmo priežasčiai išsiaiškinti atliekamas apsiparšiavimas (anamnezės ėmimas) ir fizinis patikrinimas, po kurio skiriama rentgeno ar tomografija, kraujo ir šlapimo tyrimai.
Gydymas
Kaip gydytis ir ką daryti toliau, priklausys nuo tyrimo rezultatų. 1 užduotis yra sumažinti skausmą ir uždegimą: tam skiriami NVNU grupės vaistai - nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo. Šiuo metu vis dažniau naudojamos naujos kartos, selektyvaus veikimo NVNU.
Selektyvūs NVNU veikia selektyviai ir turi mažiau toksinio poveikio organizmui, juos galima vartoti ilgą laiką. Jei skausmo sindromas yra vidutinio sunkumo ar silpnas, naudojami vietiniai vaistai - priešuždegiminiai tepalai ir geliai.
Reumatoidinio artrito gydymas apima pagrindinius ir biologinius produktus, steroidinius hormonus. Šie vaistai slopina imuninę sistemą, taip sumažindami uždegiminio proceso intensyvumą.
Tie patys imunosupresiniai vaistai skiriami, jei psoriazinio artrito fone skauda sąnarius. Tokie metodai kaip plazmaferezė, hemosorbcija ir fotochemoterapija yra naudojami siekiant sumažinti ligos aktyvumą, pailginti remisijos periodus ir sutrumpinti gydymo vaistais trukmę.
Kaip gydyti sąnarių artrozę priklauso nuo ligos stadijos. 1-2 stadijose galima žymiai sulėtinti kremzlės sunaikinimą vartojant chondroprotektorių. Veiksminga fizioterapija, kuri sustiprina vaistų poveikį ir skatina sveikimo procesus.
Artrozei gydyti galima skirti:
- magnetoterapija;
- elektroforezė;
- lazeris;
- ultragarsas;
- krioterapija - sąnarių poveikis skystu azotu;
- balneoterapija - vonios su mineraliniu vandeniu;
- hirudoterapija – gydant dėlėmis į sąnarį patenka kremzlės atsinaujinimą skatinančios medžiagos (hirudinas, vitaminai ir hormonai).
Terapinė stenozuojančio ligamentito taktika nustatoma atsižvelgiant į stadiją, provokuojančių veiksnių buvimą ir paciento amžių. Jei raiščių pažeidimai minimalūs, rekomenduojama sumažinti plaštakos apkrovą, prireikus plaštaka fiksuojama ortoze ar įtvaru. Skausmui malšinti skiriami priešuždegiminiai vaistai ir elektroforezė su hialuronidaze.
Antrojo etapo gydymas prasideda konservatyviais metodais. Poveikio nebuvimas kelis mėnesius rodo pažeisto raiščio perpjovimo operaciją. Pacientams, sergantiems trečiąja stadija, konservatyvi terapija atliekama itin retai, daugeliu atvejų operacija atliekama pagal planą.
Nuoroda: dėl didelės pasikartojimo rizikos labai svarbu keisti profesiją, jei apkraunamos rankos.
Liaudies gynimo priemonės
Priemonės, paruoštos pagal liaudies receptus, negali būti pagrindinis gydymo būdas, nes jos nėra pakankamai veiksmingos. Tačiau kaip papildoma terapija tokie vaistai padės sumažinti skausmą ir sustiprinti vaistų poveikį.
Sumaišykite kelis lauro lapus su kadagio spygliais, įdėkite šiek tiek sviesto ir gautu tepalu pamasažuokite rankas.
Naktį galite pasidaryti kompresą iš sutrintos kreidos, kefyro, rauginto kepto pieno ar virtų avižinių dribsnių.
Kompresams naudojamos žalios bulvės, kurias reikia susmulkinti tiesiai į žievelę mėsmale arba ant trintuvės. Tada panardinkite bulvių košę į karštą vandenį ir pašildykite iki 39–40 °. Po to įdėkite į lininį maišelį ir pusvalandžiui patepkite skaudamus sąnarius. Procedūrą galima atlikti kelis kartus per dieną.
Parafino aplikacijos gerai numalšina skausmą, jei rankas 10 minučių įkišate į ištirpintą parafiną, o po to 15-20 minučių laikote bet kokiame žolelių nuovire. Negalite bijoti nudegimų, nes parafinas tirpsta ne aukštesnėje kaip 65 ° temperatūroje. Norint pasiekti efektą, pakanka 2-3 aplikacijų per savaitę.
Kompresai su Bischofite padeda pagreitinti audinių gijimą. Dėl savo sudėties šis natūralus mineralas malšina skausmą ir uždegimą, atkuria sąnarių judrumą. Reguliarus Bishofit vartojimas palaiko raumenų ir jungiamųjų audinių tonusą.
Kompresą su Bischofite rekomenduojama daryti taip: pašildyti sąnarius kaitinimo pagalvėle arba laikyti šiltoje vonelėje, tada įtrinti į rankų odą Bischofite, prieš tai atskiestu vandeniu santykiu 1: 1. Trinkimas turėtų trukti keletą minučių, po to ant skaudamos vietos užtepamas tirpale suvilgytas audinys ar marlė. Iš viršaus kompresas padengiamas polietilenu ir izoliuojamas. Kompresai su Bischofite daromi naktį, ryte rankos kruopščiai nuplaunamos šiltu vandeniu. Procedūra atliekama kas antrą dieną tris savaites.
Nuoroda: kompresą su Bischofite vienu metu galima dėti ne daugiau kaip ant trijų sąnarių.
Svarbiausias
Kad išvengtumėte jau atsiradusio skausmo arba sumažintumėte jo intensyvumą, šepetėlius reikia laikyti šiltai ir neapsaugoti nuo hipotermijos. Darbus, kuriuose reikia atlikti vienodo tipo judesius, geriausia atlikti su pertraukomis, o naudojant vibruojančius įrankius mūvėti pirštines ir kita ranka palaikyti darbinį šepetį. Keliant ir nešant sunkius krovinius, krovinio svoris turi būti tolygiai paskirstytas abiem galūnėms. Sveikus sąnarius galite palaikyti ir tinkamai maitindamiesi, kuriame turi būti kalcio turinčių maisto produktų ir omega-3 riebalų rūgščių.